Karo šūkis

Karo šūkis, kovos šūkis – šūksnis ar skanduotė, kurį mūšio metu naudoja vieno dalinio kariai ar vienos pusės kariuomenė. Karo šūkis gali būti žodis, neturintis aiškios prasmės, bet dažniausiai žadinantis patriotinius ar religinius jausmus. Karo šūkiai turi kelti saviškių moralę ir agresyvumą, stiprinti vieningumo jausmą, o priešui turi kelti baimę.

Karo šūkiai yra universalus demonstracinis elgesys (grasinimo demonstravimas), turintis suteikti pranašumą: idealiu atveju jie turi sudaryti itin didelio agresyvumo ir kovingumo įspūdį, kad priešas vietoj pasipriešinimo pasirinktų bėgimą ar pasidavimą. Maksimaliam poveikiui užtikrinti karo šūkiai turi būti kiek įmanoma garsesni. Gana dažnai karo šūkius pastiprindavo specialių muzikos instrumentų (ragų, būgnų, kriauklių, karnyksų, dūdmaišių, trimitų) garsai. Karo šūkiai artimai susiję su kitais agresyviais žmogaus elgesio dėstais – karo šokiais, tyčiojimusi, kurie būna naudojami „apšilimo“ fazėje, prieš imant kautis fiziškai.

Viduramžiais nemažai karo šūkių buvo perkelti į karines vėliavas, tapo devizais. Pvz., Anglijos karalių devizas Dieu et mon droit 'Dievas ir mano teisė'. Teigiama, kad tai buvo karaliaus Eduardo III raginimo šūkis Kresi kautynėse.

Antikos laikų karo šūkiai

• Iliadoje Homeras aprašė karo šūkius. Iliadoje Diomedas vadinamas „Diomedas su garsiu karo šūkiu“.
• Senovės graikai ir akadai naudojo kovos šūkį alala. Senovės Atėnų kariuomenė graikų-persų karuose ir Peloponeso kare naudojo šaukė alala, kas, teigiama, imitavo pelėdos riksmą. Pelėda buvo Atėnų globėjos Atėnės paukštis atributas.
• Romos respublikos kariuomenė, žygiuodama į susirėmimo vietą, skanduodavo, kad įbaugintų priešą. Tuo tarpu Romos imperijos kariuomenė tylėdavo, o kovos riksmą rėkdavo tik atakos metu.
• Biblijoje aprašytas Jericho mūšis, kuriame izraelitų karo šūkis, sustiprintas ragų garsais, esą sugriovė apgulto Jericho miesto gynybines sienas.
• Plutarchas rašė, kad ambronai Aquae Sextiae mūšyje šaukė savo genties pavadinimą ambronai.
• Vėlyvųjų Romos ir Bizantijos imperijų kariuomenė naudojo lotynišką karo šūkį Nobiscum Deus ('Dievas su mumis').

Viduramžiai

Irako vėliava su užrašu Allahu Akbar.

• Šūkis Allahu Akbar (vadinamasis takbiras) arabiškai reiškia 'Dievas yra Didis' buvo plačiai naudojamas kaip musulmonų kariuomenių ar pavienių karių karo šūkis. Šis šūkis naudojamas kaip arabų šalių kariuomenių karo šūkis ir šiais laikais.
• Vengrų kavalerija atakuodama naudojo šūkį „Huj, Huj, Hajrá!!“ (tariamas hui, hui, hairaaa; reiškia 'Greičiau, greičiau, greičiau').
• Hastingso mūšyje saksų kariuomenės huskarlai šaukė Olicrosse! ir Godamite (sen.angl. kalba 'šventasis kryžius' ir 'Dieve visagalis'), o fyrdas – „Ut! Ut! Ut!“ (šiuol. angl. Out! Out! Out!).
• Hastingso mūšyje normanai šaukė „Dex Aie!“ (sen.normanų kalba 'Dieve, padėk!). Šį šūkį vėliau naudojo ir Karališkieji Gernsio lengvieji pėstininkai (Royal Guernsey Light Infantry) Pirmajame pasauliniame kare.
• Kryžiuočiai naudojo šūkį „Caelum Denique!“ (lot. 'Pagaliau dangus!'). Kryžiuočiai, ypač iš religinių ordinų, naudojo iš šūkį „Deus vult“ (lot. 'Dievas to nori').
• Ispanai rekonkistos metu (718–1492 m.) ir Amerikos kolonizavimo laikais šaukė „Santiago y cierra, España“ (isp. 'Šv. Jokūbas ir ataka, Ispanija') ar tiesiog „Santiago“. Pastarasis šūkis buvo kreipimasis į šv. Jokūbą, kuris laikomas Ispanijos globėju.
• Prancūzijos riteriai viduramžiais naudojo šūkį „Montjoie! St Denis!“, kviesdami šventajį Prancūzijos globėją.
• Portugalijos kariuomenė po XIV a. naudojo šūkį „Portugal e São Jorge!“ ('Portugalija ir šv. Jurgi'), kviesdami šventajį Portugalijos globėją. Iki tol portugalai naudojo bendrąjį Iberijos šūkį „Santiago!“.
• Anglams pavaldūs gaskonų riteriai, kaudamiesi prieš prancūzų riterius, viduramžiais naudojo šūkį „Guyenne! Saint George!“.
• Husitų kariai husitų karų metu šaukė „Hrr na ně!“ (ček. 'Puolam juos!').
• Almogavarai šaukė „Desperta ferro!“ (katalon. 'Prižadinkit geležį!'). Šį šūkį jie šaukdavo auštant mūšio dienai. Dabar šį šūkį naudoja Ispanijos parašiutininkai.

1500–1904 m

• Airiai naudojo šūkį „Faugh a Ballaugh!“ (tiksliau – Fág an Bealach!; airiškai 'Išvalykit kelią').
• Kai kurie škotų klanai turėjo savo karo šūkius:
  • Makintošų klanas (Mackintosh): Loch Moigh
  • Urquhart klanas: 'Tikėk ir pirmyn'.
  • Munro klanas: „Caisteal Folais’n a Theine“ ('Foulis pilis dega')
  • Forbes klanas: Lonach (kalnas Strathdon regione).
• Prancūzijos kareiviai XVII–XVIII a., kai Monžu-SenDeni šūkio jau nebenaudojo, kautynėse šaukdavo „Pour le Roy et pour la France!“ ('Už karalių ir už Prancūziją').
• Napoleono valdymo laikais Prancūzijos kareiviai, ypač kavaleristai, atakuodami šaukė „Vive l’Empereur!“ " ('Tegyvuojua imperatorius').
• Švedijoje Didžiojo Šiaurės karo metu švedų kareiviai prieš kautynes skanduodavo „Med Guds hjälp vilja vi strida“ " ('Su Dievo pagalba, mes norim kautis').
• Didžiojo Šiaurės karo metu suomių kavaleristai hakapelitai (Hakkapeliittas), tarnavę Švedijos kariuomenėje, atakuodami šaukdavo „Hakkaa päälle!“ ('Kirsk juos').
• Osmanų kareiviai atakuodami šaukdavo „Allah! Allah! Allah!“, jų šūkis primindavo senovės graikų šūkį Alala.
• Karo šūkį „Tierra y Libertad!“ (isp. 'Žemė ir laisvė') išpopuliarino Meksikos revoliucionierius Emilianas Zapata (Emiliano Zapata).
• San Jacinto mūšio metu teksiečiai savanoriai atakuodami šaukdavo „Remember The Alamo, Remember Goliad!“ ('Atsimink Alamą! Atsimink Goliadą!').

Šiuolaikiniai šūkiai

• Rusijos kariuomenė tradiciškai naudoja šūkį „Ura!“ (rus. Ура!). Šį šūkį naudojo ir TSRS kariuomenė. Spėjama, kad šūkis kilęs iš vok. aukšt. hurrä, o šis – iš hurren 'greitai judėti'. Kitas, mažiau pagrįstas aiškinimas, yra tiurkiška šūkio kilmė: iš tiurk. ura 'mušk', šis iš tiurk. urmak 'mušti'.
• JAV jūrų pėstininkai naudoja šūkį „Oo – rah“, nors jo kilmė aiškinama kitaip. JAV armija ir Kanados armija naudoja šūkį „Hooah!“. JAV karinis jūrų laivynas naudoja „Hoo-YAH!“.
• Čekijos kariuomenė atakuodama naudoja šūkį „Hurá!“, panašų į seną Rusijos kariuomenės šūkį.
• Bulgarijos armija tradiciškai naudoja Ura, kurio tarimas šiek tiek skiriasi nuo rusiškojo ura. Rusai šaukdami ura akcentuoja r, o bulgarai – a. Serbijos kariuomenė irgi naudoja ura. Antrojo Balkanų karo metu ir per Pirmąjį pasaulinį karą Serbijos ir Bulgarijos kariuomenės buvo priešai, tad pagal karo šūkius jų dalinius atskirti buvo sunku.
• Šūkį „Tiocfaidh ár lá“ (air. 'Mūsų diena ateis') daugiausia naudoja IRA (Airijos Respublikonų Armija). Šūkis išreiškia IRA troškimą, kad Šiaurės Airija atsiskirtų nuo D. Britanijos Jungtinės karalystės ir prisijungtų prie Airijos.